Bėrimas – tai vienokio ar kitokio tipo odos paraudimas. Jo elementai būna labai įvairūs: nuo smulkaus rausvo iki stambaus pakilusio ir susiliejančio odos pažeidimo. Alerginės, infekcinės kilmės ar tiesiog kaip vienas iš tam tikrų ligų požymių. Yra labai pavojingų, staiga atsirandančių ir reikalaujančių labai staigios medikų reakcijos, o yra tokių, kurie gali varginti net visą gyvenimą ar tam tikrą gyvenimo tarpsnį. Bėrimo elementai būna įvairaus dydžio, spalvų, formų, tipų, polimorfiški ( vienu metu gali būti stebimos kelios bėrimo egzistatvimo stadijos). Tas pats bėrimo elementas vieną dieną gali būti ant rankos, kutą dieną jau ant pilvo.
Bėrimų tipai:
Smulkus blyškus be niežulio ( prakaitinis), su niežuliu ( alerginės kilmės ), su karščiavimu ( tridienė karštinė ar kitų infekcinių ligų požymis)
Smulkus ( o kartais ir stambesnių elementų) tarsi smulkios kraujosrūvos, kurios paspaudus neišnyksta ( puikus stiklinės metodas, kuomet uždėjus skaidrią stiklinę ant stebimo bėrimo ir ją paspaudus, stebime ar bėrimo elementas išnyko ar visgi ne), leidžia įtarti meningokokinės kilmės bėrimą, kuris reikalauja labai skubaus medikų įsikišimo pradedant gydymą antibiotikais ( tokios ligos atveju dažniausiai greta bėrimo vaikas karščiuoja ir labai prastai jaučiasi). Dar smulkus blyškus kraujosrūvinis bėrimas gali būti kaip vienas iš simptomų kraujo ar reumatinių ligų. Pastarieji bėrimai atsiranda palaispniui.
Kiek stambesni rausvi pavieniai bėrimo elementai ant ranko, kojos ar tiesiog po keletą visame kūnelyje galimi dėl maisto alergijos, ypatingai dažnai atsirandantys kaip atsakas į per didelį baltyminio maisto kiekio patekimą į vaiko virškinamąjį traktą. Vieni tėvai puikiai pastebi jų vaiko netoleravimo ypatumus vienam kuriam nors maisto produktui, pvz. pienui, riešutams ar kiaušiniui. Bet būna tokių atvejų ir gan dažnai, kada vaiko mityba pilnavertė ir įprasta ir jokių alergijos požymių nebuvo stebėta, bet štai visai netikėtai mažyį išberia stambokais rausvais, pakilusiais virš odos ir kiek su niežuliu „spuogais“. Pats vaikas jaučiasi puikiai – nekarščiuoja, žvalus, aktyvus ir apetitas puikus. Tokiu atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į praėjusių poros dienų maitinimosi valgiaraštį. Būna kuomet ne iš piktos valios per visą dieną vaikas valgo vien tik baltymais praturtintą maistą. Pvz. pusryčiams duodame piene virtą kruptų košę, priešpiečiams pasiūlome sūrelį, pietums valgome paukštieną, pavakariams pavaišiname riešutais, o vakarienei patiekiame skanų patiekalą iš kiaušinių. Viskas kaip ir maistinga bei skanu, bet… nepagalvojame, kiek daug baltymo mūsų vaikutis tą dieną gavo. O mažų vaikų virškinimo sistema dar nėra brandi ir negeba gerai suvirškinti baltyminio maisto, tad organizmas sureaguoja į perteklių kaip į alergiją. Šiuo atveju, jokio gydymo nereikia. Pilnai pakanka keletą dienų vengti bet kokio gausesnio baltyminio maisto.
Pavieniai stambesni pakilę ir rausvo bėrimo elementai labai dažni šiltuoju metu laiku dėl uodų ar kitų vabzdžių įkandimų. Jie įprastai būna kartu su niežuliu. Labai svarbu atsiminti, o mano pareiga akcentuoti, kad pastaruosius keletą metų pradėjo daugėti vaikų, „sukandžiotų“ musyčių. Skamba baisiai, deja realybė tokia. Šių muselių įkandimai yra labai nemalonūs tuo, kad pastebimi ne iš karto, o tik praėjus maždaug parai po įkandimo ir kelių dienų laikotarpyje būna jaučiamas labai stiprus niežulys. Net suaugusiam žmogui yra labai sunku atsispirti tokiam niežuliui, kuris „varo iš proto“ ir pasikasius sukelia „saldumo“ pojūtį. Kas įtakoja odos nukasymus iki žaizdų. Ir jei tuo metu, odelė nebūna švari ar vaikučio panagės nešvarios, tuo atveju labai lengva įnešti infekciją, ko pasekoje atsiranda pūliniai. Tokių bėrimų gydymo kaip ir nėra. Vienintelė pagalba – įkandimų ( bėrimų ) vietoje patepti su tepalu, mažinančiu niežulį. Jų vaistinėse yra įvairiausių žolelių pagrindu ir parduodame be receptų. Dar galima odą nuraminti patepus su „zelionkės“ ar jodo tepaliuku, kas tuo pačiu ir nuramins niežulį, ir dezinfekuos odos paviršių, taip apsaugant nuo infekcijos patekimo. Na, o kai tokios priemonės nepadeda ar kai „sukandžiojimų“ daug ar kai niežulys labai vargina ir trukdo vaikui miegoti, tuomet pirmoji ir vienintelė pagalba – antihistamininiai vaistai, t.y. vaistai skirti gydyti alergijoms. Dažniausiai skiriami Klemastinas ( Tavegilio skystoji forma), Rupafinas ir kt. pagal amžių tinkami vartoti antihistaminiai sirupai. Jei vaikas didesnis ir geba nuryti tabletes, puikiai galima sugirdyti tabletinį preparatą, skirtą alergijų gydymui. Jei bėrimas per keletą dienų neišnyko, ar jei aplink bėrimą oda pradėjo tinti, raudonuoti, skaudėti ar bėrimo viršūnėlėje atsirado pūlinukas, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Pirmojo gyvenimo mėnesio antroje pusėje naujagimių veiduke stebimi pavieniai smulkučiai rausvi bėrimo elementai ant nosytės, skruostų ar aplink lūpytes. Tai įprasta fiziologinė būsena, dėl kurios jaudintis neverta, nes šie bėrimo elementai atsiranda dėl mamos moteriškų horomonų poveikio, kurių naujagimis gauna dar vaisiaus periodu, gimdymo metu ir pirmomis dienomis kartu su mamos pieneliu. Tai įprasta ir beveik kiekvienam naujagimiui būdinga būseną, kuri praeina per keletą dienų savaime ir jokio gydymo nereikalauja. Galima veiduko odelę nuraminti švelniai nuvalius su ramunėlių nuovire pamirkytu tamponėliu ar tiesiog su virintu vandenuku nuplovus veiduką.
Paauglystės periodu jaunuolių veiduose ir nugaros srityse stebimi pavieniai stamboki dažnai su pūlinukais bėrimo elementai taip pat nereikalauja rimto gydymo. Svarbu atminti, kad jokių bėrimo elementų galvos srityje spaudyti negalima, nes kaukolėje yra galvos smegenys ir tokių spaudimų metu gali labai lengvai išplisti infekcija į galvos smegenis, kas gali baigtis ir labai liūdnai. Jei stebimi tik pavieniai bėrimo elementai, jokio gydymo nereikia. Pakanka tik tinkamos ir reguliarios veido odos priežiūros bei pilnavertės mitybos. Jei pūliniai tiek veido, tiek nugaros srityje stambūs, gilūs, skausmingi, gausūs, rekomenduojama juos patepti su vaistinėse parduodamais preparatais skirtais būtent akne ( jaunatvinių spuogų ) gydymui ( pvz. Duac).
Būna bėrimų, kuomet pirmiausia, pastebime pūsleles:
Pūslelės gali būti ant lūpų ir vadiname jas lūpų pūsleline, kurią sukelia Herpes virusas. Gydymas labai paprastas – tepti herpes virusą naikinančiu tepaliuku (Acic, Zovirax ir pan.). Šio sukėlėjo aktyvavimą įtakoja mūsų imuninės sistemos nusilpimas, veido nugairinimas stipriais vėjo gūsiais ar išsiilgtos pavasarinės saulytės aktyvus spinduliavimas pavasarį.
Dažniausiai darželinio amžiaus vaikams vasarą kuomet daug laksto basomis, ant pėdučių, o kartais ir pakyla iki kelių pavienės smulkios pūslelės. Jos skausmo nesukelia, vaikai jaučiasi puikiai. Pagrindinė priežastis -galimai kontaktas su kažkokia žolele, kuri sukėlė alerginę reakciją. Gydymo nėra ir nereikia. Pūslelės išnyksta savaime.
Kartais sergant virusine kvėpavimo takų ar virškinamojo tarkto infekcija, vaiką išberia smulkiu blyškiu be niežulio bėrimu. Pats vaikas įprastai jaučiasi puikiai. Vertinant atsiradimo priežastis, pastebime, kad prieš atsirandant bėrimui mažylis slogavo, pakosėjo ar skystai tuštinosi. Tokio bėrimo taip pat gydyti nereikia ir praeina savaime pasveikus nuo tam tikros infekcinės ligos.
Turbūt daug kas iš skaitančių tėvelių prisimena save ar savo brolius, seseris ištepliotus „zelionke“. Ir tai musm byloja apie sirgtus vėjaraupius. Sergant šia infekcine liga, retai kada mažylis karščiuoja ar jaučia kokius kitus simptomus. Pagrindinis požymis – smulkios vandeningos pūslytės, labai greitai plintančios vaiko kūnelyje. Vėjaraupiai.
Dar vienas iš pūslelinio bėrimo tipų kuomet stebima grupelė pūslelių, atsiradusių kurioje vienoje kūno vietoje. Jos gali būti ant rankos, ant kojos, veide ir pan. Pagrindinis požymis – pūslelės labai greitai pasidengia storu šašu ir turi polinkį plisti. Atsiranda pradžioje pavienės pūslytės ar šašiukai tai vienoje kūno vietoje, tai kitoje. Niežulio dažniausiai nebūna, o daugiau akcentuojamas skausmas toje vietoje. Šis bėrimas vadinamas streptodermija, sukeliamas bakterijų ir labai greitai plinta vaikų tarpe. Šaltuoju metų laiku dažnai sutinkamas ugdymo įstaigų kolektyvuose, žaidimų kambariuose ar baseinuose, o vasaros metu – pabuvus pajūryje. Kodėl? O todėl, kad vaikai mėgsta viską imti, čiupinėti. Tokiu būdu pasikasius savo žaizdelę, infekcijos sukėlėjas patenka ant pirštukų, panagėse. Su jomis imame ir čiupinėjame smėlį, parduotuvėje ar darželyje daiktus, žaislus ir pan. Tada sveikasis vaikas taip pat paliečia jau infekuotą daiktą, pasikaso savo odelę ir labai gražiai sukėlėjai pernešami ant naujo kūno. Ir taip draugiškai besikasant yra pasidalinama infekcija, kuri labai puikia plinta. Įprastai namų sąlygomis jos suvaldyti retam kam pavyksta. Kadangi taip bakterinės kilmės bėrimas, jo gydymui skiriami antibiotikiniai tepalai. Bet to nepakanka. Būtina kasdien keisti rūbelius ir patalus. Juos skalbti aukštoje temperatūroje, o po to išlyginti, kad aukštos temperatūros poveikyje žūtų minimos bakterijos. Jei šeimoje gyvena daugiau vaikų, būtina juos apsaugoti nuo šios infekcijos.
Bėrimais gali būti vadinami ir odos išsausėjimo ploteliai. Jie gali būti įvairiausio dydžio- nuo smulkučių iki susiliejančių. Dažniausios priežastys – odos išsausėjimas arba alergija. Abiem atvejais yra svarbu odos tinkamas drėkinimas emolientais. Esant alergijai, pirmiausia būtina šalinti priežastinį veiksnį. O pastarųjų gali būti labai daug ir įvairių: nuo maisto, dulkių iki skalbimo miltelių ir pan. Šio tipo bėrimas atsiranda labai palaipsniui ir nežymiai. Eigoje ryškėja, didėja su stiprėjančiu niežuliu. Vaikai nekarščiuoja, būna aktyvūs, žvalūs ir visiškai nepanašūs į ligonius savo elgesiu. Suradus priežastį, įprastai sunormalėja ir vaiko odelės būklė, bet dažni atvejai, kada neįmanoma atrinkti ar pašalinti alergeno ir tenka taikstytis su simptomais, siekiant juos sumažinti įvairių medikamentų pagalba. Konkrečiu vaiko atveju, reikalingas atskiras ir gydymas. Bet pačioje ligos pradžioje, tik pastebėjus odos pažeidimą ir vis mėginant „pagauti“ alergeną, pirmam pasirinkimui rekomenduojami emolientai, Bepanthen-antiexem. Esant sunkesnei būklei, kuomet stebimi labai ryškūs odos raukšlių paraudimai, šlapiavimai ( alkūnių sulenkimo, pakinklių srityse), greta rekomenduojamų tepalų skiriami priešalerginiai medikamentai.
O kada gi reiktų kreiptis į gydytoją:
Kai vaikas karščiuoja aukštai ir tuo pačiu labai greitai blogėja jo būklė ( vaikas suglebęs, atsisako gerti, valgyti, mažai domisi aplinka, mieguistas ar kaip tik atvirkščiai ištįsai verkia, inkščia), kai stebimas odoje smulkus taškinis bėrimas, kurį paspaudus ( ar naudojant stiklinės principą ), neišnyksta
Oda panaši į nudegintą
Pūslelės pilnos pūlių
Bėrimas atsiranda vartojant antibiotikus