Apie saulės vitaminą – apie vitaminą D
Šiandien išklausiau labai įdomų seminarą apie vitamino D poreikį bei naudą mūsų organizmams. Esu lengvai nustebusi, bet tuo pačiu dabar suprantu kodėl kasdien geriant vitaminą D profilaktinėmis dozėmis ( po 1000 TV), artėjant pavasariui jaučiame nuovargį, bendrą silpnumą ir depresišką nuotaiką.
Vaikų gydytojo kabinete pastaruosius porą mėnesių beveik kas antras tėvas atveda vaiką/paauglį, besiskundžiantį bendru silpnumu, galvos skausmais, nemiga, depresiška nuotaika, raumenų skausmais, dažnais peršalimais. Didžioji dalis pacientų kreipiasi į vaikų kardiologus dėl skausmų krūtinėje ar suprastėjusios fizinio krūvio tolerancijos, kraujo spaudimo svyravimais ir pan.
Visi šie simptomai labai gražiai nusako vitamino D stoką mūsų organizmuose. Šeimos gydytojai vis dažniau paskiria atlikti vitamino D koncentracijos nustatymui tyrimą ir beveik visiems be išimties randami žymūs jo trūkumai. Tačiau dabartiniai moksliniai tyrimai signalizuoja, kad vitaminą būtina vartoti kasdien, tik parenkant atitinkamas dozes. Pagal pacientų išsakomus skundus, rekomenduojama iškart paskirti gydomąsias vitamino D dozes maždaug 3 mėn ir tik po to atlikti vitamino D koncentracijos nustatymui reikiamą kraujo tyrimą. Vaikams rekomenduotina vitamino D koncentraciją tirti po 1-2 mėn, siekiant jo perdozavimo tikimybės. Taip bus ekonomiškiau pačiam žmogui, nes šis tyrimas vis dar yra pacientų lėšomis apmokamas. Ir jį atlikus po 12 sav vartojimo galėsime įvertinti ar tinkamai pacientas buvo gydomas, ar jo organizmas jau įsisavino reikiamą vitamino kiekį ir galima pereiti prie profilaktinės dozės.
Šį kartą ir vėl paneigė mitus, kad vitamino D galima pakankamai „suvalgyti” su maistu. Deja, ne. Taipogi mūsų šalyje saulės yra labai mažai, mes patys didžiąją dienos dalį praleidžiame patalpose, o jei ir deginamės saulėje, tai laikydamiesi dermatologų rekomendacijų ( tepamės odą su apsauginiais kremais). O kaip žinia, tamsiaodžiai labai sunkiai ir nedaug pasisavina saulės per odą.
Dar trumpai priminsiu kokia vitamino D įsisavinimo schema.
90 proc vitamino D gauname iš saulės per odą ir tik likusiuosius 10 proc su maistu ( žuvis, kiaušinių tryniai, žuvų taukai, grybai). Patekęs į mūsų organizmą vitaminas D rezorbuojamas į kepenis, kuriose jis paverčiamas į 25OH-D. Iš jų labai nedidelė dalis nukeliauja į endotelį, lygiuosius raumenis, odą ir kasą. O didžioji dalis keliauja į inkstus, kuriuose jis skaidomas į 1,25(OH)2-D. Tai yra aktyvi vitamino D forma, kuri turi didelę įtaką kalcio ir fosfatų apykaitai.
Taigi, vitamino D poveikis:
- mažina uždegiminius procesus
- stiprina imuninę sistemą
- slopina krešėjimą, t.y. apsaugo nuo trombų susidarymo kraujotakoje
- skatina insulino gamybą, kas gerina gliukozės apykaitą kraujyje
- įtakoja lipidų apykaitą, kurie labai svarbūs kraujotakos ligų formavimuisi
- nutukimo prevencijai
- hormoninės sistemos reguliacijai
Nerekomenduojamas gydymas vitaminu D asmenims, kurie serga:
- hiperkalcemija ( pirmo tipo hiperparatiroidizmu)
- aktyvia tuberkuliozės forma
- sarkoidoze
- kai kuriomis limfomomis
- lėtinėmis grybelinėmis infekcijomis
Vartojimui tinka tiek aliejiniai, tiek vandeniniu pagrindu pagaminti vitaminai D, tačiau vaikams rekomenduotini daugiau aliejiniai, nes juose naudojama mažiau papildomų cheminių medžiagų.
Kada ir kaip vartoti vitaminą D?
Fiziologiškiausia vitaminą D būtų vartoti kasdien ar kas savaitę.
